Statistikos departamentas

GYVENTOJŲ SURAŠYMO DUOMENIMIS, 7,5 PROC. LIETUVOS GYVENTOJŲ SUDARO NEĮGALIEJI
2004 11 04

2001 metais buvo 262,9 tūkst. neįgaliųjų, iš jų 0–15 metų vaikų – 12,6 tūkst., 16 metų ir vyresnių – 250,3 tūkst.; pusė neįgaliųjų turi vidaus organų, ketvirtadalis – judėjimo funkcijų sutrikimų; 78 proc. neįgaliųjų pagrindinis pragyvenimo šaltinis – pensija

Lietuvoje iki šiol nebuvo oficialiosios statistikos duomenų, apibūdinančių neįgaliuosius. Nebuvo tiksliai žinoma, kiek yra asmenų, turinčių negalią, kur jie gyvena, kokios jų demografinės, socialinės-ekonominės charakteristikos, gyvenimo sąlygos.
Valstybinė medicininė socialinės ekspertizės komisija pateikia metinius duomenis tik apie pirmą kartą pripažintų invalidais skaičių pagal invalidumo grupes ir asmenų, kuriems pakartotinai nustatyta invalidumo grupė, skaičių. Duomenis apie vaikų invalidų skaičių skelbia Sveikatos informacijos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Neatsitiktinai į gyventojų surašymo lapą buvo įtrauktas klausimas apie neįgaliuosius. Rengiant surašymo lapą neįgaliųjų tema ne kartą buvo svarstyta Statistikos departamento specialistų kartu su Lietuvos invalidų reikalų tarybos, Valstybinės medicininės ekspertizės komisijos, Sveikatos informacijos centro ekspertais.
Per surašymą gauti duomenys apie neįgaliuosius pagal invalidumo grupes ir invalidumo priežastis Surinkti duomenys leidžia suskirstyti neįgaliuosius pagal įvairias demografines, socialines ir ekonomines grupes, jų gyvenimo sąlygas, apsirūpinimą būstais ir kt.

***

Surašymo duomenimis, Lietuvoje 2001 m. buvo 262,9 tūkst. neįgaliųjų, t.y. 7,5 proc. visų gyventojų, iš jų vyrų – 124,2 tūkst. (47,2% visų neįgaliųjų), moterų – 138,7 tūkst. (52,8% visų neįgaliųjų). Mieste gyveno 167,9 tūkst. neįgaliųjų (63,9%), kaime – 95,0 tūkst. (36,1%).
Iš 1000-io šalies gyventojų 75 buvo neįgalieji, mieste – 72, kaime – 83. Daugiausia neįgaliųjų 1000-iui gyventojų buvo Alytaus (111), Pakruojo (103), Anykščių (101), Rokiškio (101), Šakių (100) rajonų savivaldybėse, mažiausiai – Visagino miesto savivaldybėje (32), Mažeikių (48), Vilniaus (58), Kretingos (59) rajonų savivaldybėse.

 0 – 15 METŲ VAIKAI SU NEGALIA 

Surašymo duomenimis, 2001 m. buvo 12,6 tūkst. 0-15 metų neįgaliųjų, t.y. 1,7 proc. visų iki 16 metų vaikų, iš jų berniukų – 7,3 tūkst. (58,1% visų vaikų su negalia), mergaičių – 5,3 tūkst. (41,9% visų vaikų su negalia). Mieste gyveno beveik du trečdaliai vaikų su negalia (8,1 tūkst., arba 64,2%). 
Vaikų su negalia lyginamoji dalis didžiausia tarp 10-15 metų vaikų (51,9 proc. visų vaikų su negalia). Berniukų su negalia visose amžiaus grupėse daugiau negu mergaičių.
Daugiausia vaikų su negalia buvo Akmenės (iš 1000-io vaikų – 35 su negalia), Šilalės, Utenos (po 31) rajonų savivaldybėse, mažiausiai – Kauno (12), Šalčininkų, Panevėžio rajonų (po 13) ir Vilniaus miesto (13) savivaldybėse. 
Dauguma – 10,6 tūkst. – vaikų su negalia (84,3%) buvo invalidai nuo vaikystės, 1,7 tūkst. (13,1%) vaikų invalidumo priežastis – liga ar suluošinimas.
Kas trečias 0–15 metų vaikas su negalia turėjo vidaus organų funkcijų sutrikimų, kas ketvirtas – judėjimo, beveik kas penktas – intelekto sutrikimų.

 16 METŲ IR VYRESNI NEĮGALIEJI 

16 metų ir vyresnių neįgaliųjų, kuriems nustatyta invalidumo grupė, buvo 250,3 tūkst., t.y. 9,1 proc. visų 16 metų ir vyresnių gyventojų, iš jų vyrų – 116,8 tūkst. (46,7% visų suaugusių neįgaliųjų), moterų – 133,5 tūkst. (53,3% visų neįgaliųjų). Mieste gyveno 159,8 tūkst. neįgaliųjų (64,2%), kaime – 90,5 tūkst. (35,8%). 
Iš 1000-io šalies 16 metų ir vyresnių gyventojų 91 buvo neįgalusis, mieste – 91, kaime – 102. Daugiausia tokių žmonių buvo Alytaus (iš 1000-io 16 metų ir vyresnių gyventojų 135 neįgalieji), Pakruojo (127), Šakių (126), Anykščių (123) rajonų savivaldybėse, mažiausiai – Visagino miesto (37), Mažeikių (58), Vilniaus (70), Kretingos (71) rajonų savivaldybėse.
Neįgaliųjų daugiau tarp vyresnių gyventojų.
32,8 tūkst. neįgaliųjų (13,2 proc. iš nurodžiusių invalidumo grupę) nurodė, kad turi pirmą invalidumo grupę, 160,5 tūkst. (64,6%) – antrą, 55,3 tūkst. (22,2%) – trečią (1 diagrama). Iš 1000-io neįgaliųjų, nurodžiusių invalidumo grupes, pirmą invalidumo grupę turėjo 132 asmenys, antrą – 646, trečią – 222 asmenys; vyrai atitinkamai 119, 627, 254; moterys – 143, 663, 194. Iš 1000-io neįgaliųjų, gyvenančių mieste, pirmą ar antrą invalidumo grupę turėjo daugiau neįgaliųjų (atitinkamai 135 ir 649) negu kaime (atitinkamai, 127 ir 640, trečios grupės neįgaliųjų buvo daugiau kaime (iš 1000-io neįgaliųjų – 233), negu mieste (216). 1,7 tūkst. neįgaliųjų (0,7 proc. visų 16 metų ir vyresnių neįgaliųjų) nenurodė, kokią jie turi invalidumo grupę.

 1 diagrama. Neįgalieji pagal invalidumo grupes
(16 metų ir vyresni)

Daugumos 16 metų ir vyresnių neįgaliųjų (193,2 tūkst. arba 77,2 proc.) invalidumo priežastis – liga ar suluošinimas. 31,4 tūkst. (12,5%) neįgaliųjų nurodė, kad jie invalidumą turi nuo vaikystės, 22,3 tūkst. (8,9%) neįgaliųjų invalidumo priežastis – profesinė liga ar suluošinimas darbe.
Beveik pusė neįgaliųjų (114,0 tūkst. arba 45,5 proc.) nurodė, kad jų negalios priežastis – vidaus organų funkcijų sutrikimai (1 lentelė), ketvirtadalis (63,3 tūkst., arba 25,3 proc.) – kad sutrikusi judėjimo funkcija. Dauguma pirmos grupės neįgaliųjų (14,0 tūkst. arba 42,9 proc.) turėjo negalią dėl judėjimo sutrikimų, antros grupės (81,8 tūkst., arba 51,0 proc.) ir trečios grupės (22,2 tūkst., arba 37,2 proc.) – dėl vidaus organų funkcijų sutrikimų.

 1 lentelė. 16 metų ir vyresni neįgalieji pagal invalidumo grupę ir funkcijų sutrikimą
(tūkstančiais) 

 NEĮGALIŲJŲ ŠEIMINĖ PADĖTIS

Surašymo duomenimis, 2001 m. buvo 229,2 tūkst. namų ūkių, kuriuose buvo bent vienas asmuo su negalia (16,9 proc. visų namų ūkių), 46,9 tūkst. namų ūkių (3,4%) – vieno asmens su negalia.
Neįgaliųjų šeiminė padėtis skiriasi nuo gyventojų, neturinčių negalios. Iš 1000-io visų 15 m. ir vyresnių gyventojų 244 niekada negyveno santuokoje (16 metų ir vyresnių neįgaliųjų – 164), 558 buvo vedę ir ištekėjusios (16 metų ir vyresnių neįgaliųjų – 541), 91 išsituokęs ir išsituokusi (16 metų ir vyresnių neįgaliųjų – 108), 106 našliai ir našlės (16 metų ir vyresnių neįgaliųjų – 187).
2 diagramoje parodyta, kaip pasiskirsto neįgalieji pagal invalidumo grupes ir šeiminę padėtį.

 2 diagrama. Neįgalieji pagal invalidumo grupes ir šeiminę padėtį
(16 metų ir vyresni)

NEĮGALIEJI PAGAL IŠSILAVINIMĄ 

Palyginti su visais 10 metų ir vyresniais gyventojais, neturinčiais negalios, išsilavinimu, neįgaliųjų išsilavinimo lygis skiriasi (3 diagrama). Dauguma pirmos grupės neįgaliųjų (401 iš 1000-io) turėjo pradinį išsilavinimą. Antros grupės neįgalieji dažniausiai turėjo vidurinį, pagrindinį ir pradinį išsilavinimą atitinkamai 242, 210, 270 iš 1000 neįgaliųjų. Trečios grupės neįgaliųjų daugiausia buvo su viduriniu ir aukštesniuoju išsilavinimu atitinkamai 310 ir 229.
Aukštąjį išsilavinimą turėjo 76 iš 1000-io neįgaliųjų (10 metų ir vyresnių). Aukštesnįjį išsilavinimą (įskaitant nebaigtą aukštąjį ir specialųjį vidurinį) buvo įgiję 170 iš 1000-io neįgaliųjų, vidurinį – 224 iš 1000-io neįgaliųjų.
Dauguma neįgaliųjų, įgijusių aukštąjį, aukštesnįjį ir vidurinį išsilavinimą, – miesto gyventojai. Miesto gyventojų su negalia, kurie yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, yra apie 3 kartus daugiau negu gyvenančių kaime neįgaliųjų, turinčių aukštąjį išsilavinimą.

 3 diagrama. Neįgalieji pagal išsilavinimą
(iš 1000-io 10 metų ir vyresnių gyventojų)

¹ Įskaitant specialųjį vidurinį.

 NEĮGALIŲJŲ UŽIMTUMAS 

Surašymo duomenimis, 2001 m. balandžio mėn. kas dešimtas žmogus su negalia dirbo. Šalyje buvo 25,4 tūkst. užimtų neįgaliųjų, t.y. 2 proc. visų užimtų gyventojų. Moterys sudarė 52,6 proc., vyrai – 47,4 proc. užimtų neįgaliųjų. Mieste neįgaliųjų dirbo 74,3 proc., kaime – 25,7 proc.
Daugiau kaip pusė užimtų neįgaliųjų turėjo trečią invalidumo grupę (4 diagrama). Kas antras–trečias dirbantis neįgalusis turėjo antrą grupę. Pirmos grupės neįgaliųjų dirbo 2 procentai.

 4 diagrama. Užimti neįgalieji pagal invalidumo grupes
(16 metų ir vyresni)

NEĮGALIŲJŲ PRAGYVENIMO ŠALTINIAI 

2001 m. gyventojų ir būstų surašymo metu kiekvieno asmens buvo klausiama, kokie jo pragyvenimo šaltiniai. Apklausiamasis pats turėjo nuspręsti ir nurodyti, kokius pragyvenimo šaltinius jis turėjo per paskutinius 12 mėnesių iki surašymo ir kuris šaltinis jam buvo pagrindinis. 205,0 tūkst., arba 78,0 proc., neįgaliųjų kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį nurodė pensiją.
Kas dešimto mieste gyvenančio neįgaliojo pragyvenimo šaltinis – darbo užmokestis, kaime – tik kas dvidešimt septinto. Kaimo neįgalieji dažniau buvo išlaikomi valstybės arba gaudavo pensiją.
Vyrai dažniau negu moterys nurodė, kad jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis – pajamos iš žemės ūkio veiklos, kad jie yra valstybės ar kitų asmenų išlaikomi ar turi kitą pragyvenimo šaltinį. Moterys dažniau negu vyrai nurodė, kad jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis – darbo užmokestis ir pensija.

 NEĮGALIŲJŲ GYVENIMO SĄLYGOS 

93,2 proc. namų ūkių, kuriuose buvo bent vienas neįgalusis, gyveno nuosavame būste, 3,8 proc. – nuomojamame būste, 3,0 proc. – nenurodė.
37,1 tūkst. neįgaliųjų gyveno vieni, t.y. be kitų šeimos narių.
Namų ūkių, kuriuose gyveno bent vienas neįgalusis, vienam asmeniui vidutiniškai teko 20,6 kv. m naudingojo ploto. Vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko 22,6 kv. m naudingojo ploto.
Namų ūkiai, kuriuose gyveno bent vienas neįgalusis, buvo kiek prasčiau apsirūpinę būsto patogumais.

***

Statistikos departamentas 2003 m. gruodžio mėn. išleis leidinį „Neįgalieji“, kur bus pateikti išsamūs gyventojų ir būstų 2001 metų visuotinio surašymo duomenys apie neįgaliuosius pagal apskritis ir savivaldybes.

Generalinio direktoriaus pavaduotoja     Dalia Ambrozaitienė

Pasiteirauti: Rasa Balandienė
Gyventojų surašymų skyriaus vedėjos pavaduotoja
Tel. (8~5) 236 46 37
El. p. Rasa.Balandiene@std.lt

Priedas 

1 lentelė. Neįgalieji pagal lytį 

 2 lentelė. Neįgalieji pagal lytį mieste ir kaime 

 3 lentelė. 0–15 metų neįgalūs vaikai pagal lytį mieste ir kaime 

 4 lentelė. 16 metų ir vyresni neįgalieji pagal lytį mieste ir kaime  

 5 lentelė. 16 metų ir vyresni neįgalieji pagal invalidumo grupes mieste ir kaime
(tūkstančiais) 

 6 lentelė. 16 metų ir vyresni neįgalieji pagal šeiminę padėtį
(tūkstančiais)

 7 lentelė. 16 metų ir vyresni neįgalūs vyrai ir moterys
pagal invalidumo grupę ir šeiminę padėtį
(iš 1000-io neįgaliųjų) 

 8 lentelė. Neįgalieji pagal išsilavinimą
(10 metų ir vyresni; tūkstančiais)

¹ Įskaitant specialųjį vidurinį.

 9 lentelė. Pirmos, antros ir trečios grupės neįgalieji pagal išsilavinimą
(iš 1000-io atitinkamos invalidumo grupės neįgaliųjų, turinčių išsilavinimą) 

 10 lentelė. Neįgalieji pagal ekonominį aktyvumą
(15 metų ir vyresni; tūkstančiais) 

	Iš viso	Mieste	Kaime	Vyrai	Moterys
Užimti	25,4	18,9	6,5	12,0	13,4
Dokumento atnaujinimo data: 2004 11 04 Atgal | Į viršų Statistika (teminės lentelės) Statistika (duomenų bazės) Statistinių ataskaitų formos Surašymai Statistikos terminų žodynas Klasifikatoriai Intrastatas Naujienos el. paštu Prisiregistravimo anketa Užsisakyti Atsisakyti     Kviečiame apsilankyti Krepšelis Struktūra ir kontaktai Teisinė informacija Veikla Paslaugos Tarptautinis bendradarbiavimas Nuorodos Konkursai Informacijos skelbimo kalendorius © Statistikos departamentas, 2005 Naudojant Statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti duomenų šaltinį. Valstybės biudžetinė įstaiga. Ne PVM mokėtoja. Įregistruota juridinių asmenų registre. Registro tvarkytojas: Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas. Šiuo metu naršo: 21 | 2010 m. Jūs esate: 3251095 lankytojas