Finansinis tarpininkavimas

Skyriuje pateikta informacija apie:

– Lietuvos banką;

– komercinius bankus;

– kredito unijas;

– lizingo (finansinės nuomos) įmones;

– draudimo įmones;

– pensijų fondus;

– valdymo įmones;

– finansų maklerio įmones;

– draudimo brokerius;

Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas, jis nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.

Lietuvos bankas atstovauja Lietuvos valstybei užsienio valstybių centriniuose bankuose, tarptautiniuose bankuose ir kitose tarptautinėse institucijose.

Pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas.

Pagrindinis Lietuvos banko tikslas – siekti Lietuvos Respublikos pinigų stabilumo, užtikrinti patikimą pinigų rinkos, kredito ir atsiskaitymų sistemos funkcionavimą.

Komercinis bankas – tai akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė, kuri verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu ar (ir) paskolų teikimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.

Kredito unija – tai kooperatiniais pagrindais organizuota, fizinių asmenų (narių) savanoriškai įsteigta ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių pinigines lėšas narių ūkiniams bei socialiniams poreikiams, numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti paskolų teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.

Lizingas (finansinė nuoma) – tai įmonės ilgalaikio finansavimo būdas, kai ilgalaikis turtas parduodamas išsimokėtinai. Nuo paprastosios nuomos jis skiriasi tuo, kad lizingo (finansinės nuomos) įmonė neatlieka eksploatavimo paslaugų; tokia sutartis negali būti nutraukta; nuomininkas visiškai padengia išnuomoto turto kainą bei moka palūkanas.

Lietuvos Respublikoje draudimą gali vykdyti draudimo įmonės, vadovaudamosi Akcinių bendrovių įstatymu, kitais teisės aktais, taip pat savo įstatais, jeigu Lietuvos draudimo įstatymas nenustato kitaip.

Draudimo veikla – ūkinė komercinė veikla, kuria draudimo sutarties pagrindu už draudimo įmoką prisiimama kitų asmenų nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti šių asmenų turtinius interesus įvykus draudiminiams įvykiams, asmenų turtinių interesų apsaugai panaudojant draudiko skaičiuojamus draudimo techninius atidėjinius dengiantį turtą ir kitą turtą.

Draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe.

Pensijų fondas – fiziniams asmenims, pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą dalyvaujantiems pensijų kaupime, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas perduotas pensijų kaupimo bendrovei ir kuris investuojamas pagal to pensijų fondo taisykles.

Pensijų kaupimo bendrovė – valdymo įmonė ar draudimo įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją ar leidimą Lietuvos Respublikos teritorijoje užsiimti Pensijų kaupimo įstatymo nustatyta pensijų kaupimo veikla.

Valdymo įmonė turi teisę verstis pagrindine veikla – investicinių fondų ir investicinių kintamojo kapitalo bendrovių valdymu bei teikti šias papildomas paslaugas, jeigu jos numatytos jai išduotoje licencijoje ir jeigu ji verčiasi pagrindine veikla:

– valdyti kitų asmenų investicinių priemonių portfelius;

– valdyti pensijų fondų investicinių priemonių portfelius;

– valdyti riboto platinimo kolektyvinio investavimo subjektus;

– konsultuoti investavimo į investicines priemones klausimais;

– saugoti ir tvarkyti investicinių fondų investicinius vienetus ar investicinių kintamojo kapitalo bendrovių akcijas.

Finansų maklerio įmonė yra Lietuvos Respublikos ar užsienio juridinių ar fizinių asmenų įsteigta specializuota įmonė, kurios veikla yra operacijos su vertybiniais popieriais bei konsultavimas vertybinių popierių emisijos klausimais.

Finansų maklerio įmonės atlieka šias operacijas: siūlo vertybinius popierius viešajai apyvartai; esant pavedimui saugo vertybinių popierių paketą; konsultuoja vertybinių popierių emisijos ir apyvartos klausimais; perka ir parduoda vertybinius popierius.

Draudimo brokeris – tai įmonė, kuri vykdo draudimo tarpininkavimo operacijas tarp draudėjo ir draudiko, konsultuoja draudimo ir perdraudimo klausimais, administruoja draudiminius įvykius, įvertina draudžiamą turtą.

Indėlis:

– lėšos (grynieji pinigai, čekiai, vekseliai ir t. t.), laikomos banke ir naudojamos bankininkystės veikloje. Indėlio likutis banke – tai kreditas, suteikiantis indėlininkui teisę gauti iš banko lygiavertę pinigų sumą;

– kliento sąskaitos finansinėje institucijoje kreditavimas grynaisiais pinigais, čekiais arba vekseliais.

Indėlis iki pareikalavimo – lėšos, kurias klientas gali atsiimti banke iš anksto neįspėjęs arba panaudoti mokėjimams ir atsiskaitymams.

Konvertuojamoji valiuta – valiuta, kuri gali būti laisvai keičiama į auksą arba į kitą valiutą.

Kvazipinigai – terminuotieji šalies ir konvertuojamosios užsienio valiutos (perskaičiuotos šalies valiuta) indėliai.

Oficialiosios tarptautinės atsargos – auksas, konvertuojamosios valiutos, specialiosios skolinimosi teisės (SST) ir atsargų pozicija Tarptautiniame valiutos fonde (TVF).

Palūkanos – mokestis, mokamas skolintojui už naudojimąsi jo pinigais tam tikrą laikotarpį.

Palūkanų norma – kredito kaina, išreikšta procentais.

Pinigai – visuotinis vertės ekvivalentas, atliekantis mainų, kaupimo, vertės mato, apyvartos ir mokėjimų priemonės funkciją.

Pinigai (P1) – indėliai iki pareikalavimo ir pinigai apyvartoje.

Pinigų kiekis (P2) – P1 ir kvazipinigų suma.

Pinigai apyvartoje – banknotai ir monetos už bankų sistemos ribų.

Specialiosios skolinimosi teisės (SST) – TVF sukurtos atsargos, jų vertė nustatoma valiutų „krepšelio“ pagrindu. TVF nariai gali naudotis SST kitų šalių narių finansinėms pretenzijoms sumokėti.

Terminuotasis indėlis – bet koks indėlis banko sąskaitoje, kurio negalima atsiimti be nuostolio anksčiau numatyto termino arba iš anksto nepranešus.

Valiuta – plačiąja prasme bet kuri konkrečios šalies pinigų forma, įskaitant popierinius ir metalinius (monetos) pinigus.

Leidinių sąrašas:

Finansų įmonių statistika 2004 m. Statistikos biuletenis. V., 2005.