Santykius, susijusius su valstybės skola vidaus ir užsienio kreditoriams, reguliuoja Valstybės skolos įstatymas. 2003 m. gruodžio 18 d. buvo priimta nauja šio įstatymo redakcija, o nuo 2004 m. balandžio mėn. valstybės skola skaičiuojama pagal naują metodiką. Valstybės skolą sudaro konsoliduota valdžios sektoriaus skola pagal paskolų, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus skolos dokumentus. Valstybės skola į vidaus ir užsienio skirstoma pagal tai, kur reziduoja skolintojas – Lietuvoje ar užsienyje.

Valdžios sektorius – sektorius, kuris apima centrinės valdžios (Vyriausybė ir kiti šiam sektoriui priskiriami subjektai), vietos valdžios (savivaldybės ir kiti šiam sektoriui priskiriami subjektai) ir valstybės socialinės apsaugos fondų (Valstybinio socialinio draudimo fondas, Privalomojo sveikatos draudimo fondas ir kiti šiam sektoriui priskiriami subjektai) sektorius.

Užsienio skola – valdžios sektoriui priskiriamų subjektų, turinčių teisę prisiimti skolinius įsipareigojimus, prisiimtų, bet dar neįvykdytų užsienio kreditoriams turtinių įsipareigojimų pagal paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus suma.

Užsienio paskola – piniginės lėšos, materialinės vertybės arba paslaugos, gautos iš užsienio kreditorių pagal paskolos sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.

Skyrius parengtas remiantis Finansų ministerijos duomenimis.

Lito santykis su užsienio valiuta apskaičiuotas naudojant oficialų atitinkamo laikotarpio pabaigos lito ir užsienio valiutų santykį.

Leidinių sąrašas:

Užsienio paskolos Lietuvai 2004 m. gruodžio 31 d. Statistikos biuletenis. V., 2005.