2004 m. namų ūkių biudžetų tyrimui buvo atrinkti 10866 namų ūkiai, tyrime dalyvavo 7961 (vidutiniškai po 660 kiekvieną mėnesį), t. y. 73 procentai. Penkiuose didžiausiuose miestuose nedalyvavo 41 procentas, kituose miestuose – 24 procentai, o kaime – 13 procentų atrinktų namų ūkių.

Namų ūkis – tai vienas asmuo ar asmenų grupė, kuri gyvena viename bute (name), turi bendrą biudžetą ar bendras vartojimo išlaidas.

Namų ūkio galva – tai asmuo, turintis didžiausias pajamas. Kadangi namų ūkio narių pajamos tam tikrais mėnesiais gali labai svyruoti, namų ūkio galva laikomas asmuo, kuris per metus gauna didžiausias pajamas. Kai didžiausias pajamas gaunančio asmens išskirti negalima (pvz., visas namų ūkis ūkininkauja ir pajamų negalima priskirti kuriam nors ūkio nariui), namų ūkio galva laikomas asmuo, kurį nurodo šeima.

Socialinė-ekonominė grupė yra nustatoma pagal namų ūkio galvos pagrindinį pajamų šaltinį. Pagal šį požymį yra skiriamos tokios socialinės-ekonominės grupės:

žemdirbiai – pagrindinės namų ūkio galvos pajamos yra iš asmeninio žemės ūkio;

samdomieji darbuotojai – pagrindinės namų ūkio galvos pajamos yra iš samdomojo darbo valstybės arba privačiame sektoriuje;

dirbantys sau, darbdaviai – pagrindinės namų ūkio galvos pajamos yra iš verslo, amatų, laisvosios profesinės veiklos;

pensininkai – pagrindinės namų ūkio galvos pajamos yra pensija;

kiti – pagrindinis namų ūkio galvos pajamų šaltinis yra įvairios pašalpos, stipendija, pajamos iš turto bei kitos. 

Namų ūkio tipas yra nustatomas pagal
namų ūkio demografinę sudėtį. Yra skiriami šie tipai:

– vienišas asmuo;

– vienas suaugęs asmuo su vaikais iki 18 metų;

– sutuoktinių pora su vaikais iki 18 metų;

– kiti namų ūkiai su vaikais iki 18 metų. Šiam namų ūkių tipui priklauso namų ūkiai, kuriuos sudaro tėvai su vaikais iki 18 metų ir vyresniais, kelių kartų namų ūkiai su vaikais iki 18 metų, seneliai su anūkais iki 18 metų ir pan.;

– sutuoktinių pora be vaikų;

– kiti namų ūkiai be vaikų iki 18 metų.

Deciliai skaičiuojami į dešimt lygių dalių dalijant eilutę, kurią sudaro tiriami asmenys, išdėstyti didėjimo tvarka pagal vartojimo išlaidų lygį. Pirmąjį dešimtadalį, t. y. pirmąjį decilį, sudaro namų ūkiai, kurių narių išlaidos yra mažiausios, antrąjį – namų ūkiai, kurių išlaidos yra didesnės nei pirmojo decilio tiriamųjų, bet mažesnės nei trečiojo decilio tiriamųjų ir t. t.

Disponuojamosios pajamos – į jas įtraukiamos visos piniginės ir natūrinės pajamos, atskaičius pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas.

Samdomojo darbo pajamos – tai darbo užmokestis pinigais ir natūra, premijos, įvairios priemokos, komandiruočių dienpinigiai, įvairios kompensacijos, kurias moka darbovietė, ir t. t.

Pajamos iš individualios ne žemės ūkio veik-
los – tai pajamos iš verslo, amatų, laisvosios profesinės ir kitokios veiklos. Skaičiuojant nesamdomojo darbo pajamas imamos tik grynosios pajamos, t. y. iš gautų pajamų atimamos einamosios išlaidos medžiagoms, žaliavoms, energijai, įrankiams, verslo mokesčiams ir pan. Namų ūkiai, užsiimantys verslu, prašomi nurodyti ne visas pajamas iš verslo, o tik namų ūkio reikmėms skiriamą dalį (įskaitant santaupas). 

Pajamos iš žemės ūkio – tai piniginės ir natūrinės pajamos, gautos iš žemės ūkio gamybos. Piniginės pajamos skaičiuojamos iš pinigų sumos, gautos pardavus žemės ūkio produkciją, atimant išlaidas žemės ūkio gamybai. Kadangi išlaidos žemės ūkio gamybai gali būti didesnės negu pajamos, gautos pardavus produkciją (ypač žiemos ir pavasario mėnesiais), piniginės žemės ūkio pajamos gali būti mažesnės už 0, t. y. su neigiamu ženklu. Natūrinės žemės ūkio pajamos – tai visa iš savo ūkio gauta žemės ūkio produkcija, kurią (šviežią ar perdirbtą) namų ūkis suvartojo pats.

Pajamos iš turto – tai palūkanos, gaunamos už pinigų laikymą bankuose, pinigų skolinimą privatiems asmenims, už įsigytus Vyriausybės vertybinius popierius (obligacijas), taip pat dividendai, kuriuos gauna įvairių akcijų turėtojai.

Pajamos iš rentos – pajamos, kurias gauna namų ūkiai, nuomodami nekilnojamąjį turtą (namą, butą, garažą ir pan.), žemę ar kitokį turtą.

Socialinės išmokos – tai pensijos, pašalpos ir kompensacijos senatvėje, ligos ir negalios atvejais, išmokos, skirtos našliams ir našlaičiams, šeimai ir vaikams, bedarbiams, socialinės atskirties ir kitais atvejais, vaistų, sanatorinio gydymo kompensavimas.

Kitos pajamos – tai stipendijos, alimentai, iš tėvų, vaikų, giminių ar draugų gauti pinigai, nemokamai iš kitų namų ūkių gauti jų užauginti (surinkti) maisto produktai.

Vartojimo išlaidos – tai piniginės ir natūrinės išlaidos namų ūkių vartojimo reikmėms patenkinti, t. y. išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, būstui, sveikatos priežiūrai, kultūros, poilsio reikmėms.

Vartojimo išlaidos sugrupuotos pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtą Individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorių (COICOP – Classification of Individual Consumption by Purpose). 

Leidinių sąrašas:

Namų ūkių pajamos ir išlaidos 2004 m. Statistikos rinkinys. V., 2005.