Istorija

1919 m. rugsėjo 6 d. Kaune įsteigtas Bendrosios statistikos departamentas. Statistikos skyrius turėjo ir tuometinė Susisiekimo ministerija bei Miško ir Žemės ūkio departamentai prie Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos. 1921 m. savarankiško departamento teisėmis pradėjo veikti Centralinis statistikos biuras prie Finansų ministerijos. Prie Centralinio statistikos biuro buvo įsteigta Nuolatinė statistikos komisija, atsakinga už statistikos rinkimo ir tvarkymo būdų nustatymą ir statistikos darbų sistemos suvienodinimą įvairiose įstaigose. Kiekviena įstaiga, norėdama rinkti statistiką, darbų planą turėjo pristatyti Centraliniam statistikos biurui, o šis peržiūrėtą planą teikdavo Nuolatinei statistikos komisijai tvirtinti. Kadangi Klaipėdos kraštas sudarė atskirą autonominį vienetą, jame statistika buvo tvarkoma kitais pagrindais. 1925 m. buvo priimti teisės aktai, suderinantys Centralinio statistikos biuro ir Klaipėdos krašto statistikos biuro veiklą. 1929 m. Centraliniame statistikos biure buvo šeši skyriai: demografinės, žemės ūkio, pramonės ir darbo, užsienio prekybos, ekonominės konjunktūros statistikos ir kanceliarijos. Komunalinė arba savivaldybių statistika dar tik kūrėsi. Tik Kauno miesto savivaldybė turėjo statistikos biurą, kuris tvarkėsi savarankiškai. Iki 1930 m. vidurio Lietuvos Respublikos statistika buvo tvarkoma pagal Centralinio statistikos biuro ir Nuolatinės statistikos komisijos įstatymus. Tačiau šie teisės aktai buvo trumpi, juose nebuvo apibrėžtos statistikos įstaigų teisės. 1930 m. birželio 24 d. buvo priimtas naujas įstatymas valstybės statistikai tvarkyti. Šiuo įstatymu buvo nustatyta, kad vyriausiasis valstybės statistikos vykdomasis organas yra Centralinis statistikos biuras. Svarbesniems statistikos klausimams svarstyti 1930 m. prie Centralinio statistikos biuro vietoj Nuolatinės statistikos komisijos buvo įsteigta Statistikos taryba, svarsčiusi metinius statistikos darbų planus, viešosios teisės kitoms įstaigoms pavedamus statistikos darbus, visuotinių surašymų organizavimo, statistikos metodologijos tobulinimo, konferencijų organizavimo ir kitus klausimus. Be Centralinio statistikos biuro, oficialiąją statistiką rengė ir kitos įstaigos. Geležinkelių valdyba tvarkė geležinkelių statistiką, Žemės ūkio rūmai – žemės ūkio sąskaitybos statistiką, Finansų ministerija – biudžeto statistiką, Viešoji atsiskaitymo įstaiga – kredito įstaigų ir kooperatyvų statistiką, Žemės ūkio ministerija – miškų statistiką.

1940 m. prasidėjo sovietinės statistikos raidos etapas. Kaune buvęs Centralinis statistikos biuras buvo reorganizuotas į Centrinį statistikos biurą Vilniuje Finansų liaudies komisariato sistemoje, kiek vėliau vietoj jo įsteigta Liaudies ūkio apskaitos valdyba, 1944 m. pervardyta į Statistikos valdybą ir prijungta prie Lietuvos SSR valstybinės plano komisijos. Nuo 1948 m. Statistikos valdyba buvo nekart reorganizuojama – keičiamas pavadinimas ar pavaldumas. Galiausiai 1987 m. Centrinė statistikos valdyba reorganizuota į Lietuvos SSR valstybinį statistikos komitetą.

Sovietiniam statistikos laikotarpiui būdingas planinės ekonomikos reikalavimų vykdymas, ištisiniai statistiniai tyrimai ir mechanizuoti skaičiavimo darbai. Visuose rajonuose ir respublikinės priklausomybės miestuose buvo įkurti statistikos padaliniai (statistikos skyriai, vėliau – mašininio skaičiavimo stotys ar centrai), Vilniuje – statistikos valdyba. Kai kurių sričių statistiką tvarkė ministerijos ir kitos institucijos, nustatyta tvarka suvestinius duomenis teikusios Centrinei statistikos valdybai. Tai buvo duomenys apie eksportą ir importą, teisėsaugą, nusikalstamumą, biudžetų vykdymą, sveikatos apsaugą, bendrojo lavinimo mokyklas ir moksleivius, profsąjungų veiklą ir kt.

1990 m. atkūrus nepriklausomą valstybę, prasidėjo naujas Lietuvos statistikos etapas. 1990 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 114 įsteigtas Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 1993 m. priimtas Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas. Lietuvos statistika buvo pertvarkoma atsižvelgiant į rinkos ekonomikos poreikius.

Iki 2002 m. Statistikos departamento sistemą sudarė 10 apskričių statistikos valdybų ir 38 rajonų bei miestų statistikos skyriai – savarankiški juridiniai vienetai. Statistinių duomenų apdorojimą, informacinių technologijų palaikymą ir plėtrą užtikrino ir poligrafijos paslaugas teikė Statistikos departamento įkurta viešoji įstaiga „Statistikos centras". 2005 m. ši viešoji įstaiga buvo panaikinta, o jos funkcijas perėmė Statistikos departamentas. 2002–2004 m. buvo atlikta teritorinių statistikos įstaigų reforma. Nuo 2004 m. liepos mėn. Statistikos departamento sistemą sudaro 5 teritorinės statistikos valdybos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje su priskirtais atitinkamais šalies teritorijos administraciniais vienetais.

2004 m. Lietuvos statistika tapo pilnateise Europos statistikos sistemos nare.

Atlikus valstybės valdymo sistemos pertvarkymus Statistikos departamentas 2010 m. iš įstaigos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo pertvarkytas į Vyriausybės įstaigą, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką finansų ministrui priskirtoje statistikos valdymo srityje. Taip pat pakeistas pavadinimas ir nuo 2010 m. lapkričio 4 d. oficialus įstaigos pavadinimas yra Lietuvos statistikos departamentas. Lietuvos statistikos departamentui vadovauja generalinis direktorius, kurį finansų ministro teikimu ketveriems metams į pareigas priima ir iš jų atleidžia Vyriausybė.

2011 m. liepos 1 d. panaikintos 5 teritorinės statistikos valdybos (savarankiški juridiniai vienetai), jas reorganizavus į struktūrinius Lietuvos statistikos departamento padalinius – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių duomenų parengimo skyrius.

2012 m. gruodžio 1 d. įsteigtas Valdžios sektoriaus finansų statistikos skyrius, siekiant sustiprinti šios srities statistikos rengimą ir įgyvendinti padidėjus reikalavimams valdžios sektoriaus statistikos kokybei. Skyrius įsteigtas Nacionalinių sąskaitų skyrių išskaidant į du – Nacionalinių sąskaitų ir Valdžios sektoriaus finansų statistikos – skyrius ir panaikinant Finansinių paslaugų statistikos skyrių, jo funkcijas perduodant Nacionalinių sąskaitų, Įmonių, Užsienio prekybos statistikos skyriams. Šis struktūrinis pertvarkymas atliktas nedidinat pareigybių skaičiaus, o perskirstant skyrių uždavinius ir funkcijas.

Lietuvos statistikos departamento administracijos struktūrą šiuo metu sudaro 37 skyriai, iš kurių du trečdaliai atlieka specialiosios veiklos funkcijas.

Lietuvos statistikos sistema

Oficialioji statistika yra svarbi demokratinės visuomenės dalis, ji reikalinga priimant politinius bei ekonominius sprendimus šalies ir ES mastu, padeda stebėti jų įgyvendinimą, vertinti pasiektą pažangą, supažindina visuomenę su valstybės ekonominiais, demografiniais ir socialiniais procesais, visuomeniniais ir aplinkos pokyčiais.

Dokumento atnaujinimo data: 2014-08-19