Istorija

Tarpukario Lietuvos statistikos raida skirstoma į du etapus: 1918–1929 ir 1930–1940 m. 

Pagrindinis Bendrosios statistikos departamento, o vėliau Centralinio statistikos biuro uždavinys buvo nustatyti nepriklausomos Lietuvos gyventojų skaičių ir sukurti užsienio prekybos, pramonės ir kainų statistikos pagrindus. 1923 m. vyko pirmasis visuotinis nepriklausomos Lietuvos gyventojų surašymas. Atlikus visuotinį gyventojų surašymą, Centralinis statistikos biuras ėmėsi tvarkyti kitas statistikos sritis. 1923 m. Centraliniam statistikos biurui buvo priskirtas Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos Žemės ūkio statistikos skyrius. Einamosios gyventojų statistikos tvarkymas jungė natūralaus ir mechaninio gyventojų judėjimo, viešosios sveikatos, švietimo ir teisingumo statistiką. Žemės ūkio statistika iki 1930 m. buvo grindžiama žemės ūkio korespondentų ir apskričių bei rajonų agronomų pranešimais. Darbo, pramonės gamybos, prekybos įmonių, ligonių kasų statistika išsamiau pradėta tvarkyti 1929–1930 m. Užsienio prekybos statistika Lietuvoje buvo pradėta rinkti nuo 1919 m. gegužės 8 d., t. y. nuo laikinojo Lietuvos muitų tarifo paskelbimo dienos. Duomenys buvo renkami iš muitinių bendrų žinių, nuo 1923 m. muitinėse buvo pradėtos pildyti atskiros užsienio prekybos statistikai skirtos kortelės, 1925 m. įvesta statistikos deklaracijų sistema. Tarptautinių mokėjimų statistiką tvarkė Centralinis statistikos biuras. Lietuvos mokėjimų balansas, pirmą kartą sudarytas 1927 m., apėmė 1924–1926 m. duomenis. Analogiški balansai buvo sudaromi kasmet, vadovaujantis Tautų Sąjungos rekomenduotais principais, pagal nustatytą pajamų ir išlaidų strateginių grupių sistemą. Duomenys daugumai balanso straipsnių buvo renkami iš valstybės, savivaldybių ir privačių įstaigų. Žinias apie Klaipėdos krašto tarptautinius mokėjimus surinkdavo ir pristatydavo Klaipėdos krašto statistikos biuras.

1930 m. birželio 24 d. priėmus Valstybės statistikos įstatymą, prasidėjo antrasis nepriklausomos Lietuvos statistikos etapas. 1930–1940 m. buvo pradėta rengti šeimų biudžetų ir vartojimo, Lietuvos tarptautinių mokėjimų statistika, suintensyvėjo Lietuvos statistikų tarptautinis bendradarbiavimas, didesnį užmojį įgavo ekonominės konjunktūros statistika, buvo pradėtas sisteminis statistinis statybos stebėjimas. Centralinio statistikos biuro ekonominės konjunktūros skyrius tvarkė kainų, finansų ir pinigų, susisiekimo, statybos, žvejybos, akcizuojamų prekių bei monopolijų, kredito, kooperacijos, akcinių bendrovių, pensijų statistiką ir mokėjimų balanso sudarymą. 1930 m. pradėti rinkti statistiniai duomenys apie pensininkus. Laikantis Tarptautinio žemės ūkio instituto nustatytos programos, 1930 m. buvo atliktas visuotinis Lietuvos žemės ūkio surašymas. Stokodama lėšų Lietuva tik 1938 m. prisidėjo prie Tautų Sąjungos 1928 m. priimtos Ekonominės statistikos tarptautinės konvencijos.

Sovietiniu laikotarpiu statistika pagal galimybes atspindėjo to meto socialinę ekonominę padėtį ir buvo orientuota į planinių užduočių vykdymo stebėseną. Pramonės statistikoje buvo rengiami duomenys apie pramonės įmones, produkcijos gamybą natūrine ir vertine išraiška, gamybos pajėgumą, pagrindinių gaminių savikainą, darbuotojų skaičių, jų profesinę ir amžiaus sudėtį, uždarbį, darbo našumą ir kt. Transporto statistikoje buvo rengiami duomenys apie visų rūšių transporto veiklą, fiksuojamas individualių lengvųjų automobilių skaičius. Statybos ir kapitalinių įdėjimų statistikos srityje buvo rengiama informacija apie kapitalinius įdėjimus pagal paskirtį į ūkio šakas, apie statybos organizacijų veiklą, statomus ir pastatytus objektus. Taip pat buvo rengiama žemės ūkio produkcijos gamybos, žemės naudojimo, ūkių veiklos, darbo žemės ūkyje statistika. Ji buvo palyginama su tuometinėmis sąjunginėmis respublikomis, o kai kurie rodikliai – derlingumas, gyvulių produktyvumas, produkcijos gamyba ir suvartojimas vienam gyventojui – ir su kitomis šalimis. Svarbi buvo vidaus prekybos statistika. Nuo jos rodiklių priklausė, kokie mažmeninės prekybos fondai bus skirti, kaip Lietuvos žmonės bus aprūpinami prekėmis. 1962 m. pradėtos statistiškai stebėti naujos technologijų bei darbo organizavimo formos, pradėta rengti techninės pažangos statistika. 1979 m. buvo pradėtas stebėti ir fiksuoti aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimas, pradėta rengti gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos statistika. Bendradarbiaujant su finansų, bankų ir kitais specialistais, buvo atliekami finansinių srautų tarp Lietuvos ir buvusios sąjungos skaičiavimai, taip pat pradėti rengti tarpšakiniai balansai, produkcijos įvežimo ir išvežimo statistika, skaičiuojamas visuminis visuomeninis produktas, nacionalinės pajamos. Gyventojų biudžetų statistika atspindėjo gyventojų pajamų ir išlaidų struktūrą. Aštuntajame dešimtmetyje išsiskyrė socialinė statistika, jai buvo priskirta teisėtvarkos, nusikalstamumo ir kita statistika. Buvo rengiama gyventojų, sveikatos apsaugos, kultūros ir švietimo statistika. Pasirengiant 1959 m. surašymui buvo įkurtas Gyventojų surašymų skyrius. Jis organizavo surašymus, rengė ir skelbė rezultatus. Buvo atlikti keturi gyventojų surašymai – 1959, 1970, 1979 ir 1989 m. Surašymai gana tiksliai atspindėjo gyventojų demografinę ir tautinę sudėtį, augantį išsilavinimą, ūkio šakų darbuotojų profesinę sudėtį. Paskutinio, nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse vykusio, surašymo rezultatai buvo sėkmingai naudojami Lietuvos valstybės institucijose.

Atkūrus nepriklausomybę buvo imtasi priemonių statistikai reorganizuoti. Nuo 1990 m. Lietuvos statistika aktyviai pradėjo kurti sistemą, grindžiamą demokratinės valstybės principais. 1993 m. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas apibrėžė pagrindines statistinių duomenų rinkimo, konfidencialumo užtikrinimo, apibendrinimo, pateikimo ir naudojimo nuostatas. Nuo 1992 m. Lietuva įsitraukė į Europos palyginimų programą, kurios tikslas – apskaičiuoti nacionalinių valiutų perkamosios galios paritetus ir remiantis jais atlikti pagrindinio makroekonomikos rodiklio – bendrojo vidaus produkto (BVP) – tarptautinius palyginimus. Statistinės informacijos palyginamumą užtikrina Europos ir tarptautiniai klasifikatoriai, ypač intensyviai rengti
1997–1999 m. iš PHARE lėšų. Sukurta Centrinė klasifikatorių duomenų bazė, kurios tvarkytoju 2005 m. paskirtas Statistikos departamentas. Plėtojant šalies rinkos ūkio santykius, 1992 m. buvo pradėta diegti nacionalinių sąskaitų sistema. Vėliau buvo tęsiami darbai siekiant nacionalinių sąskaitų sistemą plėtoti ir tobulinti pagal Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos reikalavimus (ESS 95). Atlikti keturi surašymai: 2001 ir 2011 m. visuotiniai gyventojų ir būstų surašymas bei 2003 ir 2010 m. visuotiniai žemės ūkio surašymai. Įgyvendinant socialines ir ekonomines reformas, formuojant ekonominę ir socialinę šalies politiką ypač svarbi tapo demografinė ir socialinė statistika. Nuo 1997 m. pradėta rengti lyčių statistika, leidžianti įvertinti vyrų ir moterų padėtį visuomenėje ir užtikrinti jos pokyčių stebėseną. 1994 m. pradėti naudoti, o paskutinį dvidešimtojo amžiaus dešimtmetį ypač sparčiai plėtoti imčių tyrimai. Taip pat statistikoje pradėti diegti ekonometriniai ir matematinio modeliavimo metodai. Siekiant apskaičiuoti trumpalaikę vartotojų kainų indekso (VKI) prognozę, nuo 1994 m. sistemingai atliekamas VKI modeliavimas. Naudojant ekonometrinius ir balansinius modelius, nuo 1998 m. pradėtas vertinti BVP.

Siekiant įsilieti į Europos statistikos sistemą, iki 2004 m. didelis dėmesys buvo skiriamas visoms statistikos sritims įvertinti ir jų atitiktį ES statistikos teisės aktų reikalavimams nustatyti.

Dabartis ir perspektyvos

Pastaraisiais metais pagrindiniai Statistikos departamento veiklos prioritetai buvo statistikos sričių tobulinimas, partnerių ir vartotojų poreikių tenkinimas, teikiamų paslaugų plėtra ir kokybės gerinimas, visuomenės statistinio raštingumo ugdymas. Atsirado būtinybė statistiškai vertinti kai kuriuos reiškinius, pvz., nedeklaruotąją migraciją, oficialiai neapskaitomą ekonomiką, turizmo srautus, užsienio įmonių Lietuvoje ir Lietuvos įmonių užsienyje veiklą, ūkio subjektų teikiamų paslaugų kainas ir struktūrą ir pan.

Įdiegta ir 2007 m. sertifikuota Statistikos departamento kokybės vadybos sistema, pagrįsta statistikos vartotojų poreikių tenkinimu ir apimanti statistinių tyrimų organizavimą bei statistinės informacijos rengimą ir sklaidą. 2010 m. ir 2013 m. buvo pakartotinai patvirtintas šios sistemos atitikimas ISO 9001:2008 standarto reikalavimams ir įteiktas tai liudijantis sertifikatas.

Lietuvos statistikos departamente 2010 m. įdiegta bendra informacinė veiklos ir išteklių planavimo ir apskaitos sistema, kurią sudaro tarpusavyje integruoti sistemos moduliai:

• finansų apskaita;
• projektų planavimas ir valdymas;
• ryšių su vartotojais valdymas;
• užduočių ir darbų sekų valdymas;
• darbo laiko ataskaitos;
• darbo užmokesčio apskaita;
• personalo valdymas.

Lietuvos statistikos departamentas statistinės atskaitomybės naštos mažinimo sistema pateko į 2008–2009 m. Europos įmonių apdovanojimo už viešąsias iniciatyvas remiant verslumą Europoje finalą. Dėl apdovanojimo varžėsi daugiau kaip 350 ES nacionalinių, regionų ir vietos valdžios institucijų.

Naštos stebėsenos sistema leidžia vertinti ūkio subjektų sugaištą laiką statistiniams duomenims rengti ir statistinėms ataskaitoms pildyti ir padeda ieškoti naujų naštos mažinimo galimybių.

Lietuvos statistikos departamentas didelį dėmesį skiria statistinės atskaitomybės naštos mažinimui. Todėl įdiegė Elektroninio statistinių duomenų parengimo ir perdavimo sistemą e. Statistika, kuri padidino statistinių duomenų pateikimo galimybes ir padidino šio proceso saugumą. Vis daugiau statistinės informacijos rengiama iš administracinių duomenų.

2013 m. pradžioje Lietuvos statistikos departamentas visuomenei pristatė Oficialiosios statistikos portalą – daugiafunkcę informacinę sistemą, leidžiančią iš esmės pagerinti oficialiosios statistikos prieinamumą ir išplečiančią statistinių rodiklių analizės ir atvaizdavimo galimybes. Taip pat buvo atnaujinta Lietuvos statistikos departamento interneto svetainė www.stat.gov.lt.

Didelio susidomėjimo sulaukė geografinės informacijos sistemos (GIS) aplikacijos: interaktyvusis atlasas, skirtas analizuoti statistinius rodiklius pagal administracinius vienetus erdvėje ir laike, bei detalioji statistika, leidžianti analizuoti statistinius rodiklius detalesniu teritoriniu lygmeniu: žemės ūkio surašymo – pagal seniūnijas ir gyvenamąsias vietoves, gyventojų ir būstų surašymo – pagal gardeles, t. y. dar detalesniu lygmeniu, nepriklausomai nuo administracinių vienetų ribų. 2013 m. spalio mėn. vyku­sioje kasmetinėje Lietuvos Esri (tarptautinio geografinės informacijos sistemos tiekėjo) vartotojų konferencijoje Lietuvos statistikos departamentas buvo apdovanotas už pasiekimus taikant GIS statistinės informacijos sklaidai.

Dokumento atnaujinimo data: 2017-09-15