Eksperimentinė statistika

Tai nauji, alternatyvūs statistikos skaičiavimo būdai, kurie dar nėra galutinai išbandyti, ištestuoti, suderinti metodologiškai, patvirtinti kaip oficialioji statistika ir įtraukti į Oficialiosios statistikos programą. Rodikliai gali būti rengiami administracinių duomenų pagrindu ir pagrįsti matematiniais skaičiavimais, prognozėmis paremta statistika.

Kuo ji skiriasi nuo Oficialiosios statistikos?

Eksperimentinė statistika

Oficialioji statistika

Patvirtinto kalendoriaus kol kas nėra, rengiama pagal poreikį, galimybes

Paskelbiama pagal patvirtintą Oficialiosios statistikos kalendorių

Administraciniai šaltiniai, matematiniai prognozavimo metodai, naudojami alternatyvūs informaciniai šaltiniai

Naudojami administraciniai šaltiniai, statistiniai tyrimai

Neįtraukta į Oficialiosios statistikos programą

Įtraukta į Oficialiosios statistikos programą

Ne visi rodikliai palyginami su kitų šalių duomenimis

Suderinta ir dažnai palyginama su kitomis šalimis metodika

Metodikos dar kuriamos, testuojamos

Patvirtintos metodikos

Kam reikalinga rengti eksperimentinę statistiką?

Eksperimentinė statistika – labai reikalinga, nes gali patenkinti augančius vartotojų poreikius. Ji gali būti net ir tikslesnė nei oficialioji. Įprastai skelbiant statistinę informaciją apie darbuotojų skaičių ir laisvas darbo vietas pagal savivaldybes, dirbantys asmenys priskiriami tai savivaldybei, kurioje įregistruota įmonė ar juridinis asmuo. Taigi, jei didžiulė prekybos įmonė bus įregistruota Vilniuje, o jos padaliniai veiks regionuose, įmonės darbuotojai bus priskiriami Vilniaus miesto savivaldybei. Rengiant rodiklius eksperimentiniu būdu darbuotojų skaičius nustatomas atsižvelgiant į įmonių veiklos vykdymo vietą. Taikant eksperimentinį skaičiavimo metodą darbuotojai pagal registruotą gyvenamąją vietą priskiriami įmonių vietos vienetams.

Eksperimentinė statistika gali patenkinti tos informacijos, kurios iš viso nėra administraciniuose duomenų šaltiniuose, nes tokie statistiniai tyrimai nėra atliekami, poreikį. Pavyzdžiui, taip yra su oficialiai neapskaitytos ekonomikos (ONE) rodikliais, kurių įprastai neapskaičiuosi, nes, suprantama, ONE neatsispindi oficialiuose duomenų šaltiniuose. Tačiau naudojant įvairią prieinamą informaciją ir taikant matematinius modelius galima įvertinti, kokią BVP dalį gali sudaryti ONE.

Eksperimentinė statistika gali būti operatyvesnė nei įprasta, oficialioji, nes joje naudojami ir prognostiniai metodai – dar neturint administracinių duomenų, jie pagal ankstesnių metų rodiklius prognozuojami. Pavyzdžiui, eksperimentiniai skurdo rodikliai paskelbiami beveik metais anksčiau nei įprasta skurdo statistika. Šiai statistikai parengti naudojami prognozavimo modeliai, sudaryti iš kelerių paskutinių metų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenų, bei turima atitinkama administracinių šaltinių informacija.

Taip pat gali būti naudojami alternatyvūs būdai gauti tam tikrus duomenis. Rengiant laisvas darbo vietas eksperimentiniu būdu  buvo pasitelkti administraciniai duomenys, jie sujungti su iš interneto nuskaityta darbo skelbimų informacija. Rezultatai apibendrinami ir skelbiami.

Suprantama, rengiant eksperimentinę statistiką reikalingas didelis specialistų kūrybingumas – kaip anksčiau, greičiau gauti tam tikrą informaciją, ar kaip apskaičiuoti rodiklius, kurie nefiksuojami niekur.

Darbuotojų skaičiaus apskaičiuotas eksperimentiniu metodu, atsižvelgiant į įmonių veiklos vykdymo vietą. Taikant eksperimentinį skaičiavimo metodą darbuotojai pagal registruotą gyvenąmąją vietą priskiriami įmonių vietos vienetams. Statistiniai rodikliai skelbiami pagal regionus, apskritis, savivaldybes.

Ekosistemos Lietuvoje

2021 m. Lietuvos statistikos departamentas pradėjo vykdyti projektą „Bandomosios ekosistemų apimties ir miškų būklės sąskaitos“.

Ekosistemų sąskaitos – erdviniais duomenimis grįsta integruota statistinė sistema, skirta biofizinei informacijai apie ekosistemas tvarkyti, ekosistemų paslaugoms matuoti, ekosistemos apimties ir būklės pokyčiams sekti, ekosistemų funkcijoms ir turtui įvertinti ir susieti su ekonomine ir žmogaus vykdoma veikla.

Pagal Biologinės įvairovės konvenciją (angl. Convention on Biological Diversity – CBD) ekosistema (PDF) yra dinamiškas augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų bendrijų ir jų negyvos (abiotinės) aplinkos, sąveikaujančių kaip funkcinis vienetas, kompleksas.

Projektą finansuoja Europos Sąjunga

Šio projekto turinys atspindi tik autoriaus požiūrį ir už jį atsako tik autorius. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės už jame esančios informacijos naudojimą.

Oficialiai neapskaitytos ekonomikos vertinimai Lietuvoje

Lietuvos statistikos departamentas, atsižvelgdamas į šalies ir Europos Sąjungos (ES) vartotojų poreikius, atlieka oficialiai neapskaitytos ekonomikos (ONE) vertinimus.

Terminas „Oficialiai neapskaityta ekonomika“ ES statistikos sistemoje yra rekomenduojamas naudoti makroekonomikos statistikos ir ypatingai nacionalinių sąskaitų srityje. ONE samprata nėra tapati visuomenėje plačiai naudojamai sampratai „šešėlinė ekonomika“. Šešėlinė ekonomika gali būti nagrinėjama (analizuojama) įvairiais aspektais: teisiniu, biudžetiniu ir statistiniu. Statistiniu požiūriu šešėlinė ekonomika (tiksliau ONE) nagrinėjama ir vertinama kaip BVP dalis, kuri turėtų pagal savo ekonominę prasmę būti įskaičiuojama į BVP sudarančių komponentų apimtį, tačiau dėl įvairių statistinių ir/ar nuo ekonomikos dalyvių priklausančių priežasčių nepatenka į statistinių informacijos šaltinių aprėptį.  ONE apima dalį ekonominės veiklos rezultatų, kurių nėra tiesioginiuose BVP vertinimui naudojamos informacijos šaltiniuose, tačiau į BVP yra įtraukiami netiesiogiai, siekiant užtikrinti šio rodiklio išsamumą ir palyginamumą tarp šalių.

Visose ES valstybėse narėse nacionalinės sąskaitos rengiamos vadovaujantis Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamentu Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje. Šio reglamento nuostatos reikalauja išsamiai įvertinti nacionalinių sąskaitų rodiklius, ypač BVP ir bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), tačiau nekeliamas reikalavimas įvertinti oficialiai neapskaitytą ekonomiką.

Siekiant užtikrinti BVP vertinimo išsamumą ir palyginamumą Europos statistikos sistemoje, rekomenduojama išskirti arba įvertinti tokius paprastai į statistinius šaltinius nepatenkančius reiškinius:

– neregistruotą veiklą – gamintojai ar paslaugų tiekėjai, neregistruodami įmonės, siekia išvengti mokestinių prievolių. Dažniausiai ši kategorija apima smulkius rinkos gamintojus ar paslaugų tiekėjus;

– nelegalią veiklą – atsižvelgiant į EK rekomendacijas, į vertinimus įtraukiama prostitucija, tabako gaminių kontrabanda, alkoholinių gėrimų gamyba ir kontrabanda bei narkotinių medžiagų gamyba ir kontrabanda;

– aplaidžiai ar apgaulingai apskaitą tvarkančius ūkio subjektus, taip siekiančius sumažinti mokestinę prievolę;

– neprivalomus registruoti ūkio subjektus – namų ūkius, kurie vykdo gamybą savo galutiniam vartojimui;

– registruotą, bet netirtą individualų verslą – verslo subjektai gali būti neįtraukti į statistiką dėl įvairių priežasčių, pvz., dėl klaidų registruose;

– statistines priežastis – negalutinius, tiesiogiai nesurinktus, tinkamai neparengtus duomenis arba neteisingai traktuojamus, apdorojamus ir apskaičiuojamus duomenis.

Oficialiai neapskaitytos ekonomikos dalis nuo BVP

Čia pateikiami eksperimentiniai skurdo rodikliai parengti 2021 metų gyventojų pajamų pagrindu, atsižvelgiant į pajamų pasikeitimus administraciniuose duomenyse. Prognozavimo modeliams sudaryti naudojami kelerių paskutinių metų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys bei turima atitinkama administracinių šaltinių informacija.

Skurdo rizikos lygis (Interaktyvus žemėlapis)

Skurdas Lietuvoje (Virtualus stendas)

Skurdo rodikliai, 2020 (Infografikas)

Išankstinis gyventojų užimtumo įvertis yra gaunamas papildomai panaudojant Užimtumo tarnybos duomenis ir taikant ekonometrinius modelius.

2020–2022 m. Lietuvos statistikos departamentas vykdė projektą „Pasaulinės vertės grandinės – tarptautinis tiekimo tyrimas“.

Pasaulinės vertės grandinės – yra visuma, reikalinga prekei ar paslaugai gaminti ir vykdoma skirtingose ​​geografinėse vietose (regionuose, šalyse ir kt.). Tai žaliavų, prekių bei paslaugų judėjimas tarp šalių. Tyrimo tikslas – yra apžvelgti Lietuvos dalyvavimo pasaulinėse vertės grandinėse mastą.

Projektą finansuoja Europos Sąjunga

Šio projekto turinys atspindi tik autoriaus požiūrį ir už jį atsako tik autorius. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės už jame esančios informacijos naudojimą.